Austrija

Austrija, oficialiai Austrijos Respublika yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis.

Austrija ribojasi su:

· Vokietija
· Čekija
· Vengrija
· Slovakija
· Slovėnija
· Italija
· Šveicarija
· Lichtenšteinu

Oficialus pavadinimas - Austrijos respublika (Republik Osterreich)

Plotas - 83 836 km².
Gyventojų skaičius - 7918000 (94,4 žm./km²)
Valdymo forma - federacinė respublika
Valstybinė kalba - vokiečių (šnekamosios kalbos - vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos)
Tikyba - katalikų, protestantų
Piniginis vienetas - Euras
Sostinė - Viena
Kiti miestai - Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas.

Gyventojų ūkinė veikla:
· Žemės ūkis - 3 %
· Pramonė - 37 %
· Aptarnavimo sfera - 60 %

Bendras valstybės sienų ilgis - 2 637 km. Dalis jų yra natūralios ribos - upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9 % viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 - 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.

Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija - įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas.

Austrijoje yra tik 5 - 6 didesni miestai.
Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.
Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.
 

Miestai:

Po Vienos stambiausi miestai yra Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas - svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.),
Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų), Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.
Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supanauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante - fabrikų priemiesčiai.
Lincas - senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominę reikšmę praeityje lemdavo tai, kad jis buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas - stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.
Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įrengimai. Zalcburgas - Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležinkelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti nežymi.
Insbrukas yra tarp kalnų, Ino upės slėnyje, svarbiausiame kelyje, einančiame per Alpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicarijos ir Vokietijos susikirtime. Insbrukas - vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje.
Klagenfurtas - geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonės centras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabako pramonė.

Įžymūs žmonės:

Austrų tauta yra įnešusi didelį indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikos srityje. Austrų kilmės buvo tokie įžymūs XVIII - XIX a. kompozitoriai: Haidnas, Mocartas, Šubertas, Johanas Štrausas, Brukneris. Ilgą laiką Vienoje kūrė žymiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas - Bethovenas, kuris taip pat buvo garsiausias Vienos klasikinės mokyklos meistras. Su Viena yra susijusi ir šių kompozitorių veikla: Gliuko ir Bramso. Austrijoje išsivystė populiarios lengvosios muzikos žanras (Vienos valsas, Vienos operetė); jos atstovai yra Johanas Štrausas, Milekeris, Leharas, Leonas Falis.
Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti įžymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo J.V. Gėtės, kuriam pastatytas paminklas Vienoje.
Didelę reikšmę besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslų akademija, įsteigta XIX a. XX a. pradžioje iškilo stambūs mokslininkai: fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas, medikai Bilrotas, Hirlis, Pirke ir kt.

Įdomūs faktai apie Austriją:

Austrijos vėliava – viena seniausių Europoje, jos ištakos siekia 1230 m.

XVIII – XIX a. Viena buvo tikra klasikinės muzikos sostine Europoje. Čia gyveno ir kūrė pasaulinio garso kompozitoriai ir muzikantai. Viena buvo ir operetės centras. Šiais laikais nuo sausio iki kovo mėn. Vienoje yra surengiama apie 300 balių.
Vienos kulinarai sukūrė croissant (pusmėnulio formos raguolį).

Austrijoje, lyginant su kitomis ES šalimis, yra didžiausias viešbučių ir užeigų skaičius 100 000 gyventojų (apie 200).
Slidinėjimas yra populiariausia sporto šaka Austrijoje, nes čia tam idealios topografijos ir klimato sąlygos.
Labai didelį vaidmenį politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime vaidina profesinės sąjungos ir Austrijos profsąjungų federacija.