Ispanija

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Įsikūrusi Pirėnų pusiasalyje, supama Viduržemio jūros, Atlanto vandenyno, taip pat turi du autonominius miestus Afrikoje.

Valstybinė kalba Ispanų
Sostinė Madridas
Didžiausias miestas Madridas
Plotas 504 782 km²
Gyventojų 46 661 950
Valiuta Euras
Laiko juosta UTC +1
Vasaros laikas UTC +2

Kalba. Valstybinė kalba – ispanų. Ispanų kalba yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Bet taip pat keletas kalbų tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispanų:

• Katalonų kalba yra oficiali Katalonijoje, Balearų salose. Atskiras katalonų kalbos variantas yra oficialus Valensijos regione. Iš viso kataloniškai kalba maždaug 17 proc. Ispanijos gyventojų ir 9 proc. ji yra gimtoji.
• Baskų kalba yra oficiali Baskų krašte ir Navaroje. Ši kalba yra gimtoji 1 proc. Ispanijos gyventojų.
• Galisų kalba yra oficiali Galisijoje. Galisų kalba yra gimtoji 5 proc. šalies populiacijos.

Taip pat šalyje yra kalbama keletu romanų kalbų pogrupiui priklausančių kalbų, bet jos neturi oficialaus statuso ir jomis kalba mažesnis procentas gyventojų. Turistų gausiai lankomose teritorijose prie Viduržemio jūros krantų, turizmo sferos darbuotojai dažnai vartoja anglų ir vokiečių kalbas. Iš viso angliškai susišnekėti gali 27 proc. gyventojų. Antra populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 12 proc. Ispanijos gyventojų.
Geografija. Ispanija užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Pakrantės ilgis – 4872 km. Šiaurės rytuose ši šalis Pirėnų kalnagūbriais ribojasi su Prancūzija ir Andora, pietuose – su Gibraltaru, o vakaruose su Portugalija. Šiaurėje ir pietuose Ispaniją skalauja Atlanto vandenynas, o pietryčiuose – Viduržemio jūra, kurios pakrantė driekiasi 3200 km. Ispanijai priklauso ir du salynai – Kanarų bei Balearų salos. Iš vakarų į rytus Ispanija nutįsusi apie 1000 km, o iš šiaurės į pietus - apie 840 km. Aukščiausias taškas - Pico del Teide Kanarų salose (3718 m), o žemyne, Ispanijos pietuose – Mulasenas (3478 m). Ilgiausios upės – Tachas (Ispanijoje 727 km, bendras ilgis 1007 km) ir Ebras – 928 km.

Nedaug Vakarų Europos šalių turi tokią civilizacijos nesugadintą gamtą kaip Ispanija. Gamtos įvairovei saugoti įsteigta daugiau nei 200 draustinių, iš kurių svarbiausi - 11 nacionalinių parkų.

Ispanijos gamta kupina įvairovės: Pirėnų bei Siera Nevada kalnų masyvai driekiasi šiaurinėje bei pietinėje dalyje; miškais Ispanija žaliuoja šiaurės vakaruose; ugnikalniais gali didžiuotis Kanarų salynas, o pelkės bei savanos yra centrinėje bei pietinėje Ispanijoje.

Ispanijoje žemė padalinta į secano – sausus plotus, kur auginamos alyvuogės, migdolai bei vynuogės ir regadio – drėkinamus plotus, kurių yra daug mažiau ir kuriuose auginami citrusiniai augalai, ryžiai bei daržovės.

Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia auga Europos ir Afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų.

Miškai užima tik apie 14 proc. Ispanijos ploto. Ispanijoje plačialapių miškuose auga ąžuolai, kaštonai, klevai, bukai, topoliai, visžaliai akmeniniai ąžuolai. Kalnuose aukščiau auga pajūrinės pušys, eglės, maumedžiai, o virš jų žaliuoja labai vešlios alpinės pievos. „Sausajai“ krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio augalija. Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose. Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos.

Paukščių rūšių skaičiumi (apie 400) Ispanija viena turtingiausių Europoje. Tipiški Ispanijos paukščiai - mėlynoji šarka ir raudonoji kurapka. Paplitusios įvairių rūšių gegutės, geniai, ereliai. Iš kitų Europos vietų atskrenda žiemoti gervių, baltųjų gandrų, ančių ir žąsų. Prie vandens telkinių yra flamingų. Ispanijoje paplitę nemažai rūšių roplių: chameleonai, ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės, skorpionai ir tarantulai. Priekrantės vandenyse, daugiausia Atlante, žvejojamos menkės, strimelės, sardinės, tunai. Skanėstais laikomi langustai, vėžiai, įvairūs krabai ir moliuskai.
Klimatas. Ispanijos klimatui įtakos turi Atlanto vandenynas ir Afrikos žemynas, bei kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm), o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). “Drėgnajai“ Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas. Vidutinė sausio temperatūra 7-10 °C, o liepos - 18-20 °C. „Sausojoje“ krašto dalyje klimatas - žemyninis. Čia, plokščiakalnyje, vidutinė sausio temperatūra vos 1-5 °C, o liepos - 24-29 °C. Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą - 8-12 °C), o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrinta žemiau kaip 25 °C. Dėl didelio gausaus garavimo maždaug 60 proc. krašto plotui trūksta drėgmės ir jį reikia drėkinti.

Kanarų saloms būdingas lengvai nuožulnus reljefas su plačiomis lygumomis, o Afrikos žemyno kaimynystė nulėmė sausoką klimatą. Flora ir fauna labai gausi ir įvairi, o dėl pasato vėjo - orai salose visada palankūs ir idealiai tinka poilsiui tiek vasarą, tiek ir žiemą. Žiemą čia nebūna žemiau +18 °C, o vasarą čia nėra nepakeliamų karščių. Vandens temperatūra vandenyne išsilaiko nuo +20 °C iki +23 °C ištisus metus. Toks palankus klimatas susiformuoja dėl švelnaus šiaurės-rytų pasato, šaltos Kanarų srovės ir anticiklono tvyrančio virš Azorų salų, kuris garantuoja pastovų gerą orą.
Papročiai ir tradicijos. Čia gyvenantys žmonės turi įgimtą gebėjimą bendrauti ir džiaugtis gyvenimu. Laikas čia lankstus, vietos gyventojai puikiai derina savo darbą su laisvalaikiu, visuomeniniu gyvenimu. Diena Ispanijoje ilga, net ir po vidurnakčio miestų gatvėse verda gyvenimas. Po darbo dienos ispanai kiekvieną vakarą bendrauja tarpusavyje, jie mėgsta vaikščioti vakarais gatvėmis, sėdėti kompanijomis ir šnekėtis.

Vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime, kiekvienam ispanui, yra šeima. Jie daug bendrauja tarpusavyje, visas šventes švenčia kartu, dažnai lanko vieni kitus, žino apie savo draugų šeimas ir pan. Ispanijoje yra įprasta, kad viename name gyvena kelios kartos, kurios kas vakarą vakarieniauja kartu, dalinasi dienos įspūdžiais. Ispanai labai myli vaikus, daug dėmesio skiria jų mokslams. Jei šeimos gyvena atskirai, jos labai dažnai susitinka.

Katalikybė šioje šalyje turi didelę įtaką, tačiau lankančiųjų bažnyčią skaičius pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Bažnytinės šventės džiaugsmingai švenčiamos visoje šalyje.

Pastaraisiais metais atgijo Ispanijos kultūrinis gyvenimas. Ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro filmai sėkmingai varžosi su Holivudo produkcija. Šalis išugdė daug puikių operos solistų, tarp kurių Monserrat Caballe, Placido Domingo ir Jose Carreras.

Viena iš pagrindinių Ispanijos tradicijų - tai korida (bulių kautynės). Tai sakralinis ritualas, kurio metu vyrai arenoje kovoja su specialiai išaugintais gyvuliais. Nors kai kurie ispanai pasisako prieš bulių kovas, nes jos žiaurios, jų populiarumas nė kiek nesumažėjo. Vis tik, šiandien, bulių kovos dažnai sušvelninamos įvairiomis priemonėmis.

Antroji tradicija, nenusileidžianti koridai, - tai ispaniškasis flamenkas. Tai ne tik šokis, o įtaigiai ir meniškai išreikštas gyvenimo džiaugsmas, aistra bei liūdesys. Nors flamenko šokėjų yra visoje Ispanijoje, netgi kitose šalyse, tačiau tai unikali Andalūzijos meno forma, perimta iš čigonų. Atskirose Pietų Ispanijos dalyse yra daug dainos stilių, tačiau choreografija yra neapibrėžta – šokėjai improvizuoja pagal gitaros ritmą ir savo jausmus. Flamenkas yra ypatingas muzikos, dainavimo bei šokio junginys, sugebantis savo išraiškingumu bei dinamika pakerėti visus be išimties. Be gitaros, šokio bei dainavimo yra svarbus ir plojimas, padų bei aukštakulnių batų taukšesys, ritmo mušimas kastanjetėmis.

Kiekvieną metų dieną Ispanijoje kur nors vyksta fiesta (šventė), kartais net ne viena. Šalyje nėra tokio kaimo, miestelio ar miesto, kuris savo šventojo globėjo, Mergelės Marijos, metų laikų kaitos - nepagerbtų procesijomis, bulių bėgimu, fejerverkais, improvizuotais mūšiais, senoviniais ritualais ar masinėmis eitynėmis į kaimo koplyčią. Bet kokia šventė – proga bėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir švęsti.
Ispaniška virtuvė. Ispanams valgymas – bendravimo forma, kada įprastai užkąsti ar pavakarieniauti susirenka didelės žmonių grupės. Vakarieniauja ispanai lėtai, neskubėdami mėgaujasi maistu, jo skonį pagyvina vynu. Šioje šalyje barų ir restoranų vienam žmogui tenka daugiau nei kitose. Išskirtinis ispanų virtuvės bruožas – valgio ruošimas, naudojant alyvuogių aliejų ir česnakus. Ypač skanūs patiekalai iš jūros gėrybių, ryžių ir žuvies.
Gausybė daržovių, jūros gėrybių bei žuvų patiekalų, aukštos kokybės alyvuogių aliejus - tai pasaulyje sparčiai populiarėjančios ispaniškos dietos pagrindas. Ispanai valgo daug maisto, užgerdami jį vynu, tačiau mano jį esant sveiką ir naudingą, mat produktai į virtuvę patenka itin švieži.

Tarp užkandžių karaliauja vytintas serano kumpis. Jis pjaustomas itin siaurais gabalėliais ir patiekiamas į stalą vienas iš pirmųjų. Kiekvienam Ispanijos bare ar kavinėje patiekiami tapas - tai daug įvairių rūšių užkandžių, patiekiamų mažomis porcijomis kaip sumuštiniai arba kaip atskiri produktai (sūris, kumpis, ančiuviai su duona ir t.t.).

Tradiciniai ispaniški patiekalai:
Paella – tradicinis ryžių patiekalas su įvairiais priedais: mėsos (vištiena, triušiena), jūrų gėrybių (jūrų vėžiai, moliuskai, kalmarai), daržovių.

Tortilla– tai omletas, kuris gaminamas su įvairiais priedais: bulvėmis pievagrybiais, špinatais, pupelėmis ir kt.

Gaspacho – tradicinė šalta sriuba, gaminama iš pomidorų, svogūnų, agurkų, česnakų, pipirų, alyvuogių aliejaus, įvairių prieskonių. Ispanijoje galima atrasti net šimtą šios sriubos rūšių.

Pan Con Tomate – duona su pomidorais. Duona įtrinama pomidoru, pabarstoma druska ir apšlakstoma alyvuogių aliejumi. Jeigu patiekiama kepinta duona, tuomet ji įtrinama česnaku, pomidoru ir pašlakstoma alyvuogių aliejumi.

Ispanija pasaulyje garsėja savo pupelėmis, sūriais, dešromis. Iš saldumynų populiariausi migdoliniai sausainiai almendras garrapinadas - migdolai, apvolioti gurgždančiame cukruje.

Šalis taip pat garsėja ne tik kulinariniu paveldu, bet ir savo vynu.
Čia yra apie 60 regionų, kuriuose gaminamas vynas, o garsiausi iš jų – Torres, Rioja, Penedes. Andalūzijoje gaminamas žymusis cheresas (jerez), o Katalonija garsėja savo šampanizuotu vynu – cavas. Tipiškas ispaniškas gėrimas – sangrija, kuris paprastai ruošiamas vyno arba šampano pagrindu, pridedant vaisių, uogų bei kitų priedų.