Kroatija
Kroatijos Respublika (Kroatija) - valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija.
Valstybinė kalba kroatų
Sostinė Zagrebas
Didžiausias miestas Zagrebas
Plotas 56 542 km²
Gyventojų 4 494 749
Valiuta Kroatijos kuna (HRK)
Laiko juosta UTC +1
Vasaros laikas UTC +2
Geografija. Šalis yra pietrytinėje Europos dalyje prie Adrijos jūros. Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose - su Serbija, pietryčiuose - su Bosnija ir Hercegovina ir Juodkalnija. Labai vingiuota, įlankų ir užutėkių išraižyta Adrijos jūros pakrantė Kroatijoje tęsiasi 1777 km (žemėlapyje matuojant tiesia linija - tik 600 km). Didžiąją dalį šalies teritorijos užima Dinarų kalnai. Adrijos jūroje tarsi pripilta didesnių ir mažesnių salų - jų iš viso priskaičiuojama 1244. Didžiausios - Krko, Pago, Creso, Bračo, Korčulos. 47 salos yra gyvenamos.
Klimatas. Jūrinis - žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos. Pakrantės teritorijoje vasaros drėgnesnės, o žiemos būna švelnios. Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje - kalnų, o pakrantėse - jūrinis. Vasarą žemyninėje dalyje temperatūra būna 22 - 26 laipsniai šilumos, o prie Viduržemio jūros - 26 - 30 laipsniai šilumos. Kroatijos pakrantėje, fiksuojamas didžiausias saulėtų valandų skaičius Europoje (2600).
Ekonomika. Kroatijos pramonė intensyviai keičiasi (kaip ir visa ekonomika). Ekonomika atsigavo 2000 metais dėl turizmo, bankininkystės ir investicijų. Pastaraisiais metais šalį aplankė apie 10 mln. turistų. Šis skaičius nuolat auga. Nedarbas vis mažėja. Labiausiai išplėtotos pramonės šakos: chemija ir plastikų gamyba, įrankiai, metalo apdirbimas, elektronika, popierius, medžio produktai, tekstilė, laivai, degalai, maistas. Žemdirbystės sektoriuje auginami grūdai, saulėgrąžos, alyvmedžiai, citrusiniai vaisiai, sojos, bulvės. Kroatijos kalnuose ir pajūryje nuo seno auginama daug vynuogių, gaminama įvairių vyno rūšių.
Valgiai. Kroatų virtuvėje naudojama daugybė žalumynų. Labai populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai. Krabai ir žuvys, sužvejoti Adrijos jūroje, laikomi geriausiais pasaulyje. Pago saloje pagaminti sūriai iš avių pieno kokybe nenusileidžia aukščiausios rūšies prancūziškiems sūriams.
Kroatijos virtuvė labai įvairi. Ji priklauso nuo šalies regiono. Vienokia ji pajūryje, kitokia kalnuose ar slėniuose. Atgavus nepriklausomybę, šalyje vėl atgaivinama kroatiška nacionalinė virtuvė, kasmet rengiami kulinariniai festivaliai, kur demonstruojama senųjų tradicinių patiekalų gamyba.
Tipiškų kroatiškų patiekalų rasite užeigose, kurios vadinasi „gostionoje“ arba „gostionica“. Tai mažyčiai tradicinių vietinių patiekalų restoranėliai. Iškabos „slastičarna“ kviečia paragauti kavos, ledų su šviežiais vaisiais, pyragėlių su įvairiu įdaru (net su kaštonų).
Salose ir visoje Adrijos jūros pakrantėje vietinių gyventojų virtuvėje dominuoja žuvis. Geriausia jos ragauti žuvies patiekalų restoranuose (riblji restoran), kuriuose lankytis ypač mėgsta šalies svečiai. Žuvis į juos atvežama nešaldyta, tiesiai iš žvejybinių laivelių, tad ji ypač geros kokybės. Kalnuotuose šalies rajonuose, Istrijos pusiasalyje, populiarus plonai pjaustytas ir vytintas kumpis „ pršut“, kepsniai iš ėriukų mėsos „janjetina“.
Ypač garsus alyvų aliejuje mirkytas Pago salos avių pieno sūris „ paški sir“. Kad ilgiau išsilaikytų, sūris mirkomas alyvų aliejuje. Tai jam suteikia ypatingą skonį. Šis sūris perkamas ne tik kaip delikatesas, bet ir kaip suvenyras lauktuvėms.
Istrijos pusiasalyje gaminama daug patiekalų iš žvėrienos ir grybų. Čia plyti nemaži miškai. Šio regiono restoranuose paragausite net paslaptingų, tik po žeme augančių aromatingų grybų - triufelių.
Jei lankysitės kalnų slėniuose įsikūrusiuose kaimeliuose, čia jums pasiūlys aštraus guliašo su bulvėmis, įvairių paukštienos patiekalų.
Kroatijos šiaurinės dalies virtuvei didelę įtaką padarė austrų ir vengrų kulinarinės tradicijos. Čia populiarūs kepti kalakutai, antys, žąsys. Jie kepami ir kukurūzų miltų tešloje. Iš saldumynų ypač skanūs vyniotiniai su varške ir grietine „štrukli“, riešutiniai ar aguonų pyragai.
Alkoholiniai gėrimai. Vyndarystės tradicijos čia klesti jau šešis tūkstančius metų. Dabar šalyje užregistruota apie 700 vyno rūšių, 76 iš jų laikomos elitinėmis rūšimis („Vrhunsko“,„Cuveno“).
Pajūryje populiarus kroatiškas raudonasis vynas „Teran“, „Merlot“, „Kabernet“, „Opoplo“, „Plavac“, „Dingačpostup“. Iš baltųjų vynų populiarus „Malvazija“, „Pošip“, „Pinot“, „Kujundžuša“, „Žlachtina“, „Muskat“. Žemyninėje šalies dalyje - „Rizling“, „Graševina“, „Burgundac“, „Traminac“. Kaimeliuose gaminama įvairaus puikaus naminio vynuogių vyno - „domace vino“. Kroatijoje yra didelė pasiūla vietinio pietų stalo vyno. Jis nebrangus ir labai kokybiškas. Vynas, geriamas atsigaivinti, pajūrio zonoje skiedžiamas kalnų šaltinių vandeniu „bevanda“, žemyninėje šalies dalyje - mineraliniu vandeniu. Toks atskiestas gėrimas vadinamas „gemist“. Sodos vandeniu skiestas vynas vadinamas „špricer“. Iš stipresnių alkoholinių gėrimų populiari slyvų degtinė, vynuogių degtinė rakija.
Alus Kroatijoje taip pat turi savo vertę. Čia gaminamas „Tuborg“ ir „Karlovačko“ alus pripažintas visame pasaulyje, verta paragauti ir labai populiaraus „Ožujsko“ alaus.
Ką verta išbandyti šalyje. Kroatijoje vasarą vyksta labai daug švenčių ir festivalių. Nuo 1950 metų Dubrovnike vyksta tarptautinis menų festivalis „Dubrovniko vasaros žaidynės“. Nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 24 d. visos miesto pilys, dvarai, bokštai ir parkai tampa gyva scena, kurioje vaidinama visa Europos muzikos ir dramos klasika. Vaidinami Šekspyro, Moljero, Gėtės spektakliai, statomos antikinės Graikijos tragedijos, taip pat vyksta tarptautinės knygų parodos, poezijos vakarai, dainuojamos serenados. Zagrebe birželį ir liepą vyksta tarptautinis naujojo teatro festivalis, liepą - tarptautinis folkloro festivalis, birželį ir liepą - Zagrebo vasaros festivalis, nuo rugpjūčio - tarptautinis lėlių teatro festivalis. Kroatija - medžiotojų rojus. Čia sudarytos visos sąlygos medžioti elnius, stirnas, šernus, lapes, kalnų ožius, muflonus, laukinius paukščius. Šalyje galima išbandyti labai daug vandens pramogų. Daug kas tvirtina, kad buriuotojams nėra puikesnės vietos kaip Adrijos jūra. Kroatijoje galima išsinuomoti plaukiojimui burlentes, jachtas, katerius. Ši jūra vilioja ir nardymo entuziastus - vanduo čia vienas skaidriausių pasaulyje. Čia galima rasti apie 400 rūšių žuvų ir jūros moliuskų, daugybę puikių povandenių uolų, nuskendusių laivų liekanų. Nors Kroatijos kalnuose nėra 2000 m. viršijančios viršukalnės, kalnai šioje šalyje nepaprastai gražūs, todėl tai mėgstama alpinistų ir laipiotojų uolomis vieta. Tarp jų labai populiarios Marijano pusiasalio uolos, Paklenicos nacionalinis parkas, Samoboro kalnai ir kitos vietovės.
