Norvegija

Norvegijos karalystė – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.

Valstybinė kalba norvegų Bokmål ir Nynorsk
Sostinė Oslas
Didžiausias miestas Oslas
Plotas 323 802 km²
Gyventojų 4 610 820
Valiuta Norvegijos krona
Laiko juosta UTC +1
Vasaros laikas UTC +2

Geografija. Norvegija yra Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje. Ribojasi su Švedija, Suomija, Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Didžiaja Britanija. Krantus skalauja Norvegų ir Barenco jūros. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.
Į Norvegijos teritoriją įeina Jan Majeno (plotas 373 kv. km, negyvenama) sala esanti tarp Norvegų ir Grenlandijos jūrų, Svalbardo sala (plotas 62 050kv. km, gyventojų skaičius 2 7000) į šiaurę nuo Norvegijos ir Buveto sala esanti Atlanto vandenyne į pietus nuo Afrikoje esančio Gerosios vilties kyšulio (plotas 58,5 kv. km, negyvenama).
Klimatas. Norvegijos klimatas subarktinis, jūrinis ir kontinentinis. Jį švelnina šiltoji Norvegijos srovė (Š. Atlanto srovės atšaka). Vasaros vėsios, vėjuotos, pajūryje dažni lietūs ir stiprūs vėjai. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledynų (~5000 km²), kurie užima apie 1 % Norvegijos ploto. Kritulių iškrinta 300-3000 mm per metus.
Ekonomika. Norvegija – tai sėkmingos, klestinčios kapitalistinės valstybės pavyzdys, kurioje gerai suderinta rinkos ekonomika ir vyriausybės kišimosi į ją politika. Vyriausybė kontroliuoja gyvybiškai svarbiausius sektorius, tokius kaip naftos gavyba. Šalis turtinga gamtos turtų: nafta, hidroenergija, žuvimi, miškais, mineralais. Visa tai labai priklauso nuo naftos gavybos ir jos kainų, kadangi nafta ir gamtinės dujos sudaro trečdalį viso eksporto. Pagal naftos eksportą Norvegija yra trečia pasaulyje po Saudo Arabijos ir Rusijos.